Draugystė
Kodėl gabiems vaikams kartais sunku užmegzti draugystę su bendraamžiais?
Gabių vaikų pasaulis dažnai atrodo kupinas smalsumo, kūrybiškumo ir neįprastai gilaus mąstymo. Tačiau šias stiprybes neretai lydi ir iššūkiai, ypač socialinėje srityje. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad talentingi ir greitai informaciją perprantantys vaikai turėtų lengvai rasti bendrą kalbą su bendraamžiais, realybė ne visada tokia paprasta. Kodėl vaikai, turintys išskirtinių gebėjimų, kartais sunkiai užmezga draugystes ar jaučiasi atitolę nuo savo amžiaus vaikų, pasakoja „Gifted“ centro psichologės.
„Gabūs vaikai dažnai primena mažus profesorius ar filosofus. Kai kiti vaikai žaidžia gaudynes, jie rimtai svarsto: „Kas būtų, jei laikas sustotų?“. Natūralu, kad toks skirtumas kartais sukuria atskirtį. Be to, jų raida kartais juda kaip du skirtingi traukiniai: intelektas lekia ekspresu, o emocijos kartais nurieda lėtuoju traukinuku. Tai tarsi vaikas, kuris gali aiškinti kosmoso paslaptis, bet vis dar nuoširdžiai supyksta, kai LEGO konstrukcija netikėtai sugriūva“, – pasakoja „Gifted“ centro psichologė-psichoterapeutė Emilija Baltrūnaitė.
Anot specialistės, dažniausiai tokiems vaikams sunku užmegzti draugystes dėl skirtingų interesų. Gabūs vaikai dažnai renkasi sudėtingesnes temas, todėl paprasti žaidimai (gaudynės, slėpynės ir kt.) jiems gali būti nebeįdomūs, o bendraamžiams jie atrodo „kitokie“.
Jautrumas ir polinkis į perfekcionizmą
Jai antrina ir Gifted“ centro psichologė, Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros lektorė dr. Jurga Misiūnienė. Jos įsitikinimu, tokie iššūkiai gabiems vaikams gali kilti ir dėl jautresnės emocinės sistemos bei polinkio į perfekcionizmą.
„Gabūs vaikai labai jautriai reaguoja į tai, kas vyksta aplink juos, net jei nėra pajėgūs tai pakeisti. Pavyzdžiui, jiems kyla nerimas dėl pasaulinio atšilimo ar karo Ukrainoje. Kiti vaikai greičiau patiki suaugusiųjų paaiškinimu ir nuraminimu, tuo tarpu gabieji – gali toliau gilintis į sunkias situacijas ir jaustis nelaimingi. Siekis padaryti viską tobulai ir ištaisyti neteisybę gabiems vaikams trukdo nurimti ir sustoti“, – teigia dr. J. Misiūnienė.
Gali jaustis pranašesniais
Be to, gabūs vaikai turi milijoną idėjų ir dar tiek pat žodžių joms paaiškinti. Bendraamžiams kartais to būna tiesiog per daug, per rimta ar per greita. Specialistės pastebi, kad tokių vaikų intelektas dažnai lenkia emocinę ar socialinę brandą, todėl kyla sunkumų bendraujant su kitais.
„Lengvai atpažindami loginius dėsnius, kurie padeda nuspėti, kokios pasekmės gali tikėtis, ir greitai išmokdami naują informaciją, gabūs vaikai gali pradėti jaustis pranašesniais. Arba gali nesuprasti, kodėl kiti vaikai negali to paties, o tai kelia papildomų emocijų, bendravimo iššūkių, kuriuos įveikti jiems reikia mokytis taip pat, kaip ir kitiems vaikams“, – sako dr. J. Misiūnienė
Kaip padėti užmegzti ir palaikyti draugystes?
„Gabiems vaikams draugystės tampa daug lengvesnės, kai jie turi galimybę bendrauti su panašių interesų bendraamžiais. Tokiose aplinkose jie greičiau randa bendrą kalbą, jaučiasi suprasti ir priimti, o socialinis atstumas natūraliai sumažėja.
Tuo pačiu svarbu padėti jiems mokytis socialinių įgūdžių, nes jie ne visada intuityviai jaučia bendravimo etiketą: kada įsiterpti, kada paklausti, kada sustoti aiškinti. Šiuo atveju gali padėti trumpi kasdienių situacijų aptarimai, bendravimo taisyklių išgryninimas ir mokymasis ne tik kalbėti, bet ir išgirsti kitą“, – pastebi E. Baltrūnaitė.
Pasak dr. J. Misiūnienės, stiprus loginis mąstymas gali padėti gabiam vaikui suprasti kitų jausmus ir rasti būdų suderinti skirtingus poreikius. Tačiau tam reikia suaugusiųjų pagalbos: jie turi paaiškinti, kodėl empatija svarbi, ir paraginti gerbti žmonių skirtumus. Kai vaikai padeda kitiems, jie patys jaučiasi reikalingi, priimti ir vertinami.
Gabiems vaikams taip pat būtina ugdyti emocijų įveikos įgūdžius. Jų emocijos dažnai būna intensyvesnės, todėl svarbu rasti tinkamus įveikos būdus, priimti kitų skirtumus ir suprasti, kad nesėkmės ar atstūmimas nebūtinai reiškia problemą juose pačiuose.
Bendravimas su vyresniais vaikais ar suaugusiais
Dažnai tėvams kyla klausimas, ar verta skatinti tokius vaikus bendrauti su vyresniais vaikais ar suaugusiais, jei su jais sutaria lengviau. „Gifted“ centro psichologių nuomone, skatinti tokį bendravimą verta, tačiau tai neturėtų būti vienintelis pasirinkimas.
Gabūs vaikai dažnai natūraliai renkasi bendrauti su vyresniais, nes jie gali pasiūlyti brandesnius, turiningesnius pokalbius ir pasižymi aukštesniu tolerancijos bei emocinio stabilumo lygiu.
„Tai gali tapti jų saugia erdve, kur jie jaučiasi priimti ir suprasti. Geriausia, kai vaikas bendrauja ir su vyresniais, ir su bendraamžiais: vyresni dėl pokalbių kokybės, bendraamžiai – dėl socialinių įgūdžių lavinimo“, – sako E. Baltrūnaitė.